Žaliąjį medžių pitoną pirmasis aprašė Schlegel 1872 metais, ir pavadino jį Python viridis. Po dvejų metų, 1874 metais, Meyer ištyrinėjęs šią rūšį, ją pervadino į Chondropython.
Underwood & Stimson 1990 metais pristatė naują klasifikaciją pitonų šeimos, pagrįstos 52-omis fizinėmis sąvybėmis, kurios apima ne tik išorinius ypatumus, bet ir vidaus panašius anatominius bruožus tokius kaip gomurio kaulo forma. Šioje naujoje klasifikacijoje tiktai penkios rūšys buvo pripažintos: Python, Aspidites, Morelia, Loxocemus ir Calabaria. Liasis ir Chondropython buvo išbraukti. Tokiu būdu Chondropython viridis tapo Morelia viridis.
Kluge, 1993 metais, sudaro naują klasifikaciją, kurioje žaliasis medžių pitonas lieka Morelia viridis pavadinimu. Be M. viridis, Kluge 1993 metais taip pat įrašo į sąrašą Morelia amethistina, Morelia boeleni, Morelia carinata, Morelia oenpelliensis ir Morelia spilota. Morelia bredli neįtraukiama į šį sąrašą.
Kluge savo sudarytoje klasifikacijoje nurodo, kad Morelia viridis ir Morelia carinata yra tarpusavyje glaudžiai susiję, panašūs. Morelia carinata yra labai retas pitonas, gyvenantis Vakarų Australijoje, Kimberlyje.
Morelia carinata
Sąrašas sinonimų:
1872 m. Python viridis. Schlegel.
1874 m. Chondropython azureus. Meyer.
1878 m. Chondropython pulcher. Sauvage.
1893 m. Chondropython viridis. Boulenger.
1986 m. Morelia viridis. Storr, Smith & Johnstone.
1990 m. Morelia viridis. Underwood & Stimson.
1993 m. Morelia viridis. Kluge.
GYVENAMIEJI REGIONAI
Morelia viridis aptinkamas visoje Naujoje Gvinėjoje ir aplink šią salą esančiose mažose salose bei Australijos Cape York pusiasalyje. Šie pitonai buvo atrasti šiose salose: Misool, Salawati, Aru, Geelvink, Daru, Fergusson, Normanby ir Jorko pusiasalyje, kuris yra Australijos šiaurėje. Jokių įrodymų nebuvo rasta, kad žaliasis medžių pitonas gyveno/gyvena Bismark Archipelago, Solomon salose, kaip teigiama kai kuriuose šaltiniuose.
Nepaisant spalvų gamos, formos ir dydžių, visos gyvatės priklauso tai pačiai rūšiai - Morelia viridis. Dažniausiai pasitaiko Morelia viridis sorong variantas, plačiai paplitęs Naujojoje Gvinėjoje. Variantai dažniausiai pavadinti salų vardais, kuriose jie gyvena. Biak varianto pitonai gyvena saloje Biak, Numphor bei kaimyninėse salose. Aru varianto žaliasis pitonas gyvena Aru saloje, kuri yra į pietvakarius nuo Irian Jaya.
Natūrali Morelia viridis aplinka yra atogrąžų miškas, kuris užima didžiąją dalį Naujosios Gvinėjos, kuri yra antra pagal dydį sala pasaulyje.
Gyvenamoji vieta
GAMTOTYRA
Morelia viridis gyvena Naujosios Gvinėjos drėgnuose atogrąžų miškuose ir šiaurinės Australijos aukštumose. Surandamas iki 2000 m virš jūros lygio. Suaugęs gali pasiekti 2 m ilgį, kartais net daugiau, tačiau dauguma jų yra 1,5 metro ilgio. Pitono ilgis priklauso nuo regiono, iš kurio jis kilęs, tiksliau nuo jo varianto. Pavyzdžiui didžiausias iš žaliųjų pitonų yra Biak variantas Morelia viridis, beje, ir agresyviausias. Šie pitonai yra tipiški medžių ir krūmų gyventojai. Jie turi kelis fizinius požymius, kurie juos išskiria iš kitų pitonų – žalia spalva, ilgos iltys, stipri uodega. Morelia viridis – naktinė gyvatė. Jie žiedo forma apsiveja šaką dažniausiai sunkiai matomoje vietoje, kad nepastebėtų jų grobuonys ir laukia saulėlydžio. Paprastai, per saulėlydį pastebimas suaktyvėjimas, žaliasis medžių pitonas leidžiasi medžiu žemyn ieškoti maisto. Jų dieta sudaro paukščiai ir maži žinduoliai. Jauni pitoniukai neatsisako mažų varlių, nors labiau teikia pirmenybę mažiems driežams ir žinduoliams. Grobį dažnai gundo gale uodegos esančiu nespalvotu uodegos galiuku, kuris profesionaliai judinamas primena kirminą. Dažnai minima populiarioje literatūroje, kad paukščiai ir šikšnosparniai nespėdami nusileisti prie “kirmino” būna sugauti, tačiau natūralioje gamtoje juos stebint tai nebuvo užfiksuota.
Kaip dauguma kitų gyvačių, Morelia viridis yra vienišas gyvūnas. Gali gyventi daugelį metų viename medyje, tol, kol yra pakankamai pasiekiamo maisto. Dažniausiai palieka savo buveinę tik tada, kai ateina poravimosi sezonas ir patinėlis leidžiasi į patelės paiešką. Po poravimosi gyvatės nelieka kartu. Įvykus sėkmingam poravimuisi, patelė nustoja maitintis ir pradeda ieškoti tinkamos vietos padėti kiaušiniams. Dažniausiai susiranda ertmę medyje, bei bet kokią kitą vietą, kuri yra saugi nuo grobuonių, ir kur yra pakankamai drėgmės. Kiaušiniai padedami 70 - 90 dienų laikotarpiu. Inkubacijos laikas yra trumpesnis. Jaunikliai paprastai išsirita po 45 - 56 dienų. Kad palaikyti tinkamą temperatūrą inkubacijos metu, patelė apsisuka aplink kiaušinius spiralės forma, galvą padėdama ant viršaus. Viduje šiluma palaikoma energingai sutraukinėjant raumenis ir dažniausiai optimali temperatūra būna 29,5 C šilumos. Kai kiaušiniams tampa per karšta, patelė sulėtina savo judesius ritėje, kad atvėsintų juos. Per inkubacijos periodą, kaip ir per nėštumo, patelė nesimaitina. Pradės maitintis tik po jauniklių išsiritimo. Manoma, kad natūralioje gamtoje patelė poruojasi tik kas dvejus metus. Jaunikliai, skirtingai nuo suaugusiųjų kurie yra žali ar rečiau mėlyni, gimsta geltoni arba rausvi. Ši mažylių spalva pasikeis maždaug po šešių mėnesių, tačiau šis procesas gali užtrukti iki metų, o Biak formos net iki 3 metų. Yra užfiksuotas atvejis, kada Morelia viridis jauniklis per vieną dieną pakeitė spalvą į būdingą suaugusiam.
Morelia viridis jaunikliai
FIZINIS APIBŪDINIMAS
Morelia viridis yra vidutinio dydžio, gan plona gyvatė. Jos ilgis būna nuo 120cm iki 200cm, dažniausiai 150 cm. Dažniausiai, suaugusios gyvatės dominuojanti spalva yra žalia. Balta spalva, daugiau balti taškeliai kaip taisyklė dažnai būna viršuje, stuburo zonoje, palei stuburą. Pagal regionus, pitonai „nuspalvinami“ ir kitomis spalvomis – mėlyna, geltona, juoda. Kai kurie turi ir juodos spalvos uodegos galiuką. Prieš poravimąsi spalva tampa šiek tiek blankesnė, ypač tai pastebima pas pateles. Kaip ir minėjau, naujagimiai būna geltonos ir rausvos spalvos ir pereinančios į rudumą. Natūralią spalvą įgauną maždaug po šešių mėnesių.
Per pastaruosius penkerius metus, tyrinėjant gamtoje sugautus importuojamus žaliuosius medžių pitonus į Europą, pastebėta, kad jų spalvų kombinacijos skirtingos, dydis, elgesys būdingas regionams, dėl to šalia jų pavadinimų paprastai prirašomas ir regionas/variantas, pvz. Morelia viridis wamena. Bei jau sugebama jauniklius atskirti pagal regioną, tačiau tai nėra paprasta. Yra ir variantų, kuriuos apskritai sunku nustatyti. Apie tai plačiau rašė O‘Shea 1996 metais, kuris nagrinėjo Sorong ir Aru variantų specifikaciją, kurie buvo aptikti sau nebūdinguose regionuose ir buvo supanašėję vienas į kitą. Toliau, apžvelgsime aštuonis populiariausius variantus.
ARU variantas
Iš visų variantų, ARU variantas mažiausiai paplitęs natūralioje gamtoje. Šie pitonai yra smaragdinės žalios spalvos, tačiau su amžiumi, jų spalva linkusi blankti. ARU galva yra kiek trumpesnė nei pvz. BIAK varianto. Kūnas papuoštas baltais taškeliais, kurie išsidėstę ant nugaros. Retkarčiais būna su šviesiai mėlynai taškeliais arba išvis be jų. Morelia viridis ARU variantas turi trumpą, buką uodegą, kuri aiškiai skiriasi nuo kitų variantų, todėl dažnai šis variantas dar vadinamas trumpauodegiu medžių pitonu „Short Tail Tree Python“.
Šie variantai yra populiarūs, nes gana lengvai auginami, mažiau lepūs. Kita savybė, išskirianti juos nuo kitų variantų ta, kad patelė nėštumo laikotarpiu nuo galvos iki uodegos neryškiai pamėlynuoja, vėliau, padėjus kiaušinius spalva palaipsniui grįžta į pradinę spalvą – smaragdinę.
Šis variantas atrastas Aru salose. Surandama ir Merkaule, todėl galima teigti, kad aptinkami ir Pietų Naujosios Gvinėjos pakrantėse.
Jaunikliai būna geltoni mažais raudonais taškeliais su baltu centru. ARU varianto jaunikliai paprastai yra tiktai geltonos spalvos. Ypač retai pasitaiko, kad išsirita ir raudonos spalvos jauniklių, bet jei tai pastoviai kartojasi tos pačios poros, laikytina, kad šie pitonai yra skirtingų variantų. Spalvos jauniklių kitimai dažnai prasideda po šešių mėnesių ir pakeičia spalvą per mėnesį išsinerdami kelis kartus.
BIAK variantas
Žalieji medžių pitonai, priklausantys BIAK variantui, yra didžiausi, stipriausi ir agresyviausi iš vių Morelia viridis variantų. Dažnai pasiekia 2m ilgį. Akys yra didelės, šnervės ryškesnis, bei jų sienelės yra storesnės. Uodega paprastai turi tamsų atspalvį. Šis variantas turi daug spalvinių variacijų. Pas vienus dominuoja geltona spalva su žaliais plotais, kiti būna visiškai žali ar žali su geltonais plotais ir baltais taškeliais. Pasitaiko ir ypač gražių variantų – geltona galva, kūnas žalias. Pilvas dažniausiai būna geltonai baltas, taškuotas su juodais ar žaliais taškeliais.
Iš visų žinomų variantų, BIAK variantas yra agresyviausias. Ypač būna agresyvūs naktį, kai juos kas nors trikdo. Reakcija gali būti įvairi – nuo šnypštimo iki įkandimo. Agresyvus išlieka ir auginami terariumuose, dažnai stengiasi kirst „per stiklą“. Patinų negalima kartu laikyti, nes jie gali susiremti žūtbūtinei kovai. Kad patelės rodytų agresyvumą viena kitai, nebuvo pastebėta. Jaunikliai gimsta tiek geltonos tiek rausvos spalvos, pilnai įgauna natūralią spalvą po 3 metų.
Geografinis BIAK varianto paplitimas ribojasi Biak ir kaimyninėse salose.
CAPE-YORK variantas, arba kitaip MERAUKE
Iš tiesų, šis variantas gamtoje yra labai retas ir Australijos įstatymai draudžia importuoti šiuos gyvūnus už jos ribų. Minimas atvejis, kad tyrinėdami šiuos pitonus mokslininkai natūralioje gamtoje jų negalėjo niekaip rasti.
Merauke yra pietų pakrantėje Irian Jaya, į šiaurės vakarus nuo Jorko iškyšulio. Daugumos sutikimu, natūralioje aplinkoje Morelia viridis MERAUKE jau neegzistuoja. Apskritai, nėra jokio žinomo Morelia viridis varianto, kuris būtų surastas šiame rajone pasikeitus aplinkai - daugiausia savanos ir eukalipto miškai. MERAUKE varianto spalvinė gama panaši kaip ARU, tačiau balti taškiukai išsidėstę palei stuburą, o ne išbarstyti.
Stebint rinką nelaisvėje išveistų MERAUKE, susidaroma nuomonė, kad nelaisvėje jie nėra tokie reti ir kaina jų smarkiai nesiskiria nuo vidutinės.
KARUBAGA variantas, arba kitaip WAMENA
Šis variantas yra kilęs iš centrinės Irian-Jaya. Nors dažnai vadinamas kaip WAMENA variantas, tačiau pačioje Wamenoje jie negyvena. Šis pavadinimas siejamas su artimiausiu dideliu miestu. Šie variantai aptinkami Karubaga ir Bondini regionuose. Karubaga randasi šalia Wamenos šiaurės vakaruose. Taip pat šalia šio miesto gyvena kitas retas pitonas - Morelia boeleni. Morelia viridis wamena gyvena aukštesniuose kalnuotose vietose. WAMENA panaši į SORONG variantą, jie turi palyginti mažas galvas pagal viso kūno proporcijas, bei mėlynos spalvos trikampiukus, kurie dažnai suklaidina nepatyrusi pirkėją ir nusiperkamas ne tas variantas. Dažniausiai būna 150 cm ilgio. Pagrindinė WAMENA varianto spalva yra žalia, primenanti žolės spalvą, nors tai gali keistis, kartais būna žalsvai melsva. Kaip SORONG variantas, šis variantas taip pat turi aiškią mėlyną nugarinę juostą, einančią nuo kaklo iki uodegos. Palei abi šios juostos puses, dideli mėlynos spalvos trikampiai išsidėstę zigzago forma. Šie trikampiai paprastai užpildomi gausiais geltonais ir baltais plotais. Pilvo dalis yra vienodos spalvos baltai geltonos, bet be taškelių. KARUBAGA uodegos galiukas yra žalias. Jauniklių, kurių kūnas būna geltonas arba rusvai raudonas, uodegos galiukas baltas. WAMENA variantas skiriasi nuo SORONG varianto tuo, kad mėlyni trikampiai turi baltų ir geltonų plotų, bei uodegos galu, nes pas SORONG variantą jis praktiškai juodas. Elgesys šitų dviejų variantų yra daugmaž identiškas. Pagal Macrae, WAMENA variantas yra gerokai ramesnio temperamento, nei BIAK variantas. Kaip minėjau aukščiau, šie pitonai gyvena kiek aukštesniame lygyje tačiau gali būti laikomi toje pačioje temperatūroje kaip ARU, SORONG ir BIAK variantai.
Jaunikliai paprastai išsirita būdami raudonos spalvos, nors geltonų atvejų irgi pasitaiko. Šis variantas ne lepus maisto atžvilgiu, užsimenama, jog dažnai nereikia įdėti jokių pastangų, kad su apetitu valgytų pirmuosius peliukų jauniklius.
LEREH variantas
Labai nedaug yra žinomas apie šiuos pitonus. Jie turbūt atsirado iš mažo slėnio Waruta, į rytus nuo mažesnio Lereh kaimo. Pagrindinė LEREH varianto spalva yra taip pat žalia, panaši į žolės spalvą. Šis variantas taip pat turi aiškią nugarinę juostą, einančią nuo kaklo iki uodegos. Iš abiejų pusių šios juostos yra mėlyni trikampiukai. LEREH variantas primena ir SORONG ir WAMENA variantus. Skiriasi nuo jų tuo, kad turi daug geltonų taškelių, kurie apima visą kūną. Uodegos galiukas baltas.
SORONG variantas
Morelia viridis SORONG variantas, daugiau žinomas kaip Birdhead (paukščiagalvis), nes turi mažiausią galvą iš visų variantų. Nosis yra trumpesnis ir šiek tiek didesnė negu BIAK varianto. Kūnas gan kresnas, užauga iki 175 cm. Pagrindinės spalvos yra nuo žalios iki žalsvai melsvos spalvos su mėlynu atspalviu. Per nugarą eina ryški mėlyna juosta, kuri prasideda nuo kaklo ir baigiasi ties uodegos pagrindu. Iš abiejų pusių šios juostos yra maži mėlyni trikampiukai iš kurių kai kurie gali tūrėti žalius taškiukus. Balti taškeliai taip pat gali būti “išmėtyti” po visą kūną. Uodegos galiukas dažniausiai būna juodas. SORONG variantas yra paprastai taikūs pitonai. Jie retai kanda net natūralioje aplinkoje. Gyvačių augintojiems, kurie nori pradėti auginti Morelia viridis, rekomenduojamas būtent šis variantas dėl ramaus charakterio bei gražios spalvinės gamos.
Jaunikliai paprastai būna geltonos spalvos su raudonomis dėmėmis. SORONG aptinkamas visoje šiaurinėje pakrantėje Naujojoje Gvinėjoje, taip pat yra duomenų, kad aptinkamas visoje saloje, išskyrus kalnuotas vietoves.
YAPEN variantas
Morelia viridis yapen variantas beveik nesiskiria nuo BIAK varianto. YAPEN variantas truputį šviesesnis. Abiejų šių pitonų elgesys ir fizinės savybės panašios. Abiejų medžių pitonų variantai panašūs dydyje ir elgesyje. Uodegos galiukas yra ne visiškai juodas, su baltais taškeliais. YAPEN variantas dažniausiai būna žalios spalvos su baltais ir geltonais taškeliais. Tipiška spalvų gama laikoma žalia spalva su baltais taškeliais.
Šie medžių pitonai gyvena Yapen saloje, reti.
1994 ir 1995 metais keli pavyzdžiai buvo paimti iš salos Yapen. Dauguma šių gyvūnų buvo išrinkti su baltais taškeliais. Kadangi jie buvo išrinkti pagal šį fizinį kriterijų, todėl dabar įsiviravus nuomonė, kad žalias su baltais taškiukais yra tikrasis YAPEN variantas.
JAYAPURA variantas
Pitonai, priklausantys šiam variantui, kilę iš srities šalia Jayapura miesto. Jie yra labai panašūs į SORONG variantą. Užauga maždaug nuo 150 cm iki 160 cm. Pagrindinė spalva yra šviesiai žalia, kaip SORONG ir LEREH variantų. Tačiau mėlyna juosta, einanti nuo galvos iki uodegos nėra tokia tanki, kaip aukščiau minėtų variantų. Ganėtinai dažnai šiam variantui ant nugaros būdingi balti arba geltoni taškeliai. Uodegos spalva yra žalia, pereinanti į juodą spalvą.
Jaunikliai būna geltoni ir raudoni.
Belieka tiesiog drąsiai eiti ir pirkti tokį gražuolį, nes absoliučiai visos svarbios detalės žinomos Ačiū GiX už straipsnį, padirbėta iš peties :thumb:
Kad butu visi tokie panasus straipsniai,ropliu augintojams kiltu zymiai maziau tokiu klausimu,kas,kaip kodel.Verta pagirt si zmogu,kuris stengesi ir surinko,bei pateike visiems sia medziaga.Didelis aciu!
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
