Šie vabzdžiai plačiai paplitę drėgnuose tropiniuose Indokinijos pusiasalio rajonuose.
Tai gana stambi gyvalazdė, auganti iki 12 cm (kūnas) dydžio, su kojomis ir virš 15cm. Patinėliai būna kiek mažesni – iki 9cm. Tai viena iš pirmųjų rūšių įvežtų į Europą ir imtų auginti insektariumuose. Šiuo metu žinomi du šiuos rūšies tipai: partenogenetinis (tik patelės) ir dviejų lyčių tipas.
Gamtoje patinai sutinkami žymiai rečiau nei patelės, nuo patelės jie skiriasi savo grakščiomis formomis. Nors patelės taip pat turi pagaliuko forma, tačiau ji daugiau plokščia ir gyvena ilgiau už patinėlius. Gyvalazdės gyvena maždaug 8 mėnesius. Nelaisvėje veisiamos jau daugiau kaip 20 metų.
LAIKYMO SĄLYGOS
Gyvalazdės laikomos nedideliuose stikliniuose induose - vadinamuose insektariumas. Paprasčiausias insektariumas - tai biologinis mėgintuvėlis ar bet kokios talpos stiklinis
indas, senas akvariumas. Jo išmatavimai turėtų būti 20 x 20 x 30 cm. Dangtyje turėtų būti įmontuota ventiliacijos anga. Indo dugne reiktų paberti durpių arba (norint palengvint priežiūrą, valymą) iškloti popieriumi. Maitinasi gyvalazdės augalų lapais, kurių šakelę reikėtų pamerkti į nedidelį buteliuką, kad nesudžiūtų. Galima pasiūlyti tradeskantės, kinrožės , rožės, avietės, gervuogės ar erškėčių lapų. Žiemai šių lapų reiktų prisidžiovinti, vėliau, prireikus, juos pamirkyti karštame vandenyje ir duoti gyvalazdėm. Svarbu, kad nepakliūtų lapai, kurie buvo apipurkšti chemikalais.
Gyvalazdės laikomos kambario temperatūroje. Vandenį jos gauna iš augalų lapų, kuriuos reikia kartais lengvai apipurkšti. Vystimosi metu gyvalazdės neriasi ir iškarto stipriai ūgteli po išsinėrimo.
Pats nėrimosi procesas labai įdomus, bet tuo metų liesti vabzdžių negalima, nes jos gali netekti galūnių ar netgi žūti. Tuoj po nėrimosi jų šarvas labai trapus, kad sutvirtėtų, tam reikia mineralinių medžiagų, todėl dažnai jos suėda savo išnarą.
DAUGINIMAS
Po poravimosi subrendusi patelė maždaug du mėnesius deda kiaušinėlius. Kiaušinėliai panašūs į mažus pilkus rutuliukus su juodu dangteliu, pro kurį ir išlenda jauniklis. Kiaušinėlius reiktų patalpinti 0,5-1 litro talpos stiklainyje, kurio dugne būtų 2-2,5cm gerai praplauto drėgno rūpaus smėlio sluoksnis. Stiklainis uždengiamas dangčiu ir patalpinamas šiltai (25-30 laipsnių temperatūroje) dviem mėnesiams. Po dviejų mėnesiu ima ristis jaunikliai, kurie iškarto intensyviai maitinasi ir greitai auga. Jei populiacijoje yra vien patelės, tai jos deda neapvaisintus kiaušinėlius, o iš jų išsirita vėl vien patelės. Toks dauginimosi būdas vadinamas partenogenetiniu.
Is asmenines patirties galiu pridet, kad dar minta ir Robinia sp. (greiciausiai R. pseudoacacia) lapais ir netgi labai noriai. Taip pat sekmingai maitinu ir salotu lapais, nes jau baigesi tradeskantes bei robinija.
Aš jau daugiau nei metus auginu šios rūšies atstoves ir galiu pasakyti, kad jos labai noriai valgo žemuogių, braškių, ąžuolo ir beržo lapus, tai mūsų pagrindinis maistas, retkarčiais duodu kinrožės lapų. :yes:
