Vitamino A trūkumas atsiranda šeriant gyvūną tiek maistu, kuriame trūksta pačio vitamino, ar stoka beta karotino. Pagrindiniai jų šaltiniai yra pienas, kiaušiniai, kepenys ir morkos. Šis susirgimas dažniausiai pasitaiko sausumos bei vandens vėžliams.Vitaminas A svarbus mukozinės membranos būklei. Mukozinės membranos sustorėja ir sukietėja esant hipovitaminozei. Vokų patinimai yra dažniausias simptomas vėžliams, ir “papūgos snapas” ir/ar ausų abscesai sausumos vėžliams esant hipovitaminozei. Ligos simptomai-sausas kiautas, jo deformacija, suminkštėjimas, akių ašarojimas, įvairūs odos susirgimai, virškinimo sutrikimai. Gydyti reikėtų į gyvūno meniu-racioną įtraukiant maistą, praturtintą vitaminu A ir karotinu. Tačiau esant vitamino A deficitui patartina nenaudoti koncentruoto vitamino A dėl toksiškumo. Tokiu atveju geriau tiktų gyvūnui atlikti beta karotino injekcijas. Vitamino A dozė 200 TV/kg SC,IM kartu su 2,000-10,000TV/kg per os su pašaru. Vėžlį stebėti 10 - 14 dienų, ar neperdozuotas vitamino A kiekis.
Taip pat galima gydyti oraliai lašais“ABDEC” Drops, ar duodamas kačių arba šunų pašaras gydymo periodu. Mažiems vėžliams gali būti skirta mažos žuvytės arba sliekai, vandens augalai, tam tikri dumbliai (spirogyra).
Hipervitaminozė A yra dažniausiai iššaukiama perdozavus vitamino A injekciją. Klinikiniai simptomai yra netikras odos nudegimas, įskaitant odos lupimąsi taip pat gali iškristi nagai. Paviršinis odos sluoksnis atsiskiria nuo dermio, oda lupasi. Tai dažniausiai atsitinka praėjus 10 - 14 dienų po vitamino A perdozavimo. Oda iš pradžių labai išdžiūsta, sausėja ir pradeda luptis. Tose vietose gali “įsimesti” užkratas. Dažniausiai lupasi oda ties galūnėmis, kaklu ir uodega. Tačiau gali luptis ir kitose vietose. Gydymas panašus, kaip ir nudegimų atveju: antibiotikai, atvirų žaizdų tvarstimas, skiriama skysčių terapija. Pradžioje reikia pažeistas vietas apdoroti kasdien vandenilio peroksidu ar atskiestu „Betadine“ ir aptvarstyti su trigubu antibiotiku tepalu visa gydymo laiką.
Hipovitaminozė D
Hipovitaminozė D (Rachitas). Atsiranda trūkstant vitamino D ir natūralaus ultravioletinių saulės spindulių poreikio. Pasireiškia sutrikusia kalcio ir fosforo apykaita, kaulų struktūros pakitimais, baltymų ir angliavandenių apykaitos sutrikimais. Vėžliams daugiausia pažeidžiamas kiautas, jis suminkštėja, išsikreipia jo forma. Gyvūnų apatinis žandikaulis suminkštėja, sunkiais atvejais procesas vystosi ir viršutiniame žandikaulyje, tai trukdo mitybai. Driežų kaulų struktūros sutrikimai jaučiami žiedinių kaulų galuose, galūnės išsikreipia, sutrumpėja, nugara gumbėja. Gekonai gali prarasti sugebėjimą laipioti vertikaliais paviršiais. Gyvačių rachitas ne toks ryškus, pasireiškia stuburo deformacija, apatinio žandikaulio suminkštėjimu. Krokodilams rachitas pasireiškia žandikaulio ir dantų struktūros sutrikimais. Gydymas - dieta ir ultravioletinių spindulių „vonelės“, bei Ca ir vitamino D3 dozėmis. (Vit. D3 1.000TV/kg į raumenis, pakartojant po savaitės, driežams 200TV kg PO, į raumenis kiekvieną dieną, 7 dienas iš eilės).
Hipovitaminozė B1
Hipovitaminozė B1, yra vėžlių (šeriamų negyva ar virta žuvimi) kiaute. Maitinimas šaldyta ar atšildyta žuvimi, kai kurių rūšių jūros moliuskais bei kai kuria augmenija gali iššaukti centrinės nervų sistemos pažeidimus, bei širdies veiklos pokyčius. Priklausomai kiek tiaminazės bus maiste, tiek atitinkamai jos bus ir šeimininko audiniuose. Neuropatologijos pasėkoje gali būti pozos ir elgsenos pokyčiai, anoreksija, raumenų tremoras, aklumas ir mirtis. Gydymas: Tiamino hidrochloridas (injekcijomis) ir tiaminazės šaltinis racione. Vietoj šaldytos žuvies galima duoti gyvą auksinę žuvelę. Negyva žiurkė ar pelė gali būti įtrinta žuvimi ir tada duodama gyvatei. Į atšaldytą ar į šaldytą žuvį gali būti įdėtos tiamino hidrochlorido tabletės ir sušerta gyvatei ar kitai reptilijai mintančiai žuvimi. Jų dozė 25mg/kg. Žolėdžiams ropliams reikėtų pasiūlyti skirtingų rūšių augalų. Ilga terapija antibiotikais gali gyvūnams sukelti hipovitaminozę, nes antibiotikai naikina žarnų mikroflorą, kuri sintetina tiaminą. Tokiu atveju reikėtų duoti jogurtus ar Lactobacillus acidophylus, L.plantarum, Streptococus faecium kultūras. Taip pat galima maitinti suspensiją, padarytą iš susmulkintos liucernos gumulėlių. Tai labai naudinga vėžliams ir žolėdžiams driežams, bei kitiems ropliams, siekiant atstatyti normalią žarnyno mikroflorą.
Hipovitaminozė H
Hipovitaminozė H (biotinas). Gyvūnams atsiranda tokie patys požymiai, kaip ir sergant hipovitaminozė B1. Tik skirtumas tame, kad serga ropliai, kurie minta žaliais kiaušiniais. Žali kiaušiniai savo sudėtyje turi avidino, kuris suriša biotiną kiaušiniuose, ir padaro jį neprieinamą įsisavinimui. Gamtoje, dauguma suėstų roplių kiaušinių yra jau su vaisiumi, kurie turi mažai avidino. Klinikiniai simptomai, akivaizdūs odos pažeidimai ir silpnumas.
Hipovitaminozė C
Hipovitaminozė C (askorbo rūgštis) Beveik visi ropliai sintetina vitaminą C savo žarnyne bei inkstuose. Esant hipovitaminozei C atsiranda staiga žaizdos išilgai kūno, oda trapi, kraujuoja iš dantenų. Gydymas vitamino C 10-20 mg/kg į raumenis, po oda kas 24 valandos.
Erkės
Erkės gana įprasti reptilijų parazitai. Jie kenkia ne tik siurbdami kraują, bet ir pernešdami įvairias ligas, dažnai yra sepsio priežastis. Viena labiausiai žinoma erkė sutinkama pas reptilijas yra gyvatinė erkė, o taip pat odinė erkė. Įsisiurbusias erkes šalina įvairiais būdais. Dideles poodines erkes galima pašalinti mechaniškai. Jeigu mechaniškai pašalinti nepavyksta, siūloma aptepti erkę kokiu nors aliejumi, kas apsunkina erkės kvėpavimą ir susilpnina jos fiksaciją. Jeigu ant reptilijos aptiktas didelis kiekis erkių, arba kai jų mechaninis pašalinimas negalimas, rekomenduojama naudoti specialias priemones, skirtas jų naikinimui. Vienos iš veiksmingiausių būtų Ektominas C ir Butoksas iš piretroidų grupės. Neturint cheminių priemonių galima naudoti senovinį metodą, panardinant reptiliją į 30 - 32°C vandens temperatūrą 12h. Tarp indo dangčio ir vandens turi būti tik mažas tarpelis, kad gyvūnas galėtu kvėpuoti, indo kraštai turi būti sutepti aliejumi, kad išlindusios erkės neišlakstytu po patalpą.
Nekrozinis dermatitas
Nekrozinis dermatitas - bakterinis odos pažeidimas. Dažniausiai kenčia gyvatės, kurioms pažeidžiami pilvo žvyneliai, terariumininkai šią ligą vadina žvyneliu puvimu. Rečiau serga driežai. Pirma ligos stadija pasireiškia pilvo žvynelių spalvos pasikeitimu-nuo įprastos iki raudonai rudos. Vėliau atsiranda kraujosruvos - hemoragija. Pažeidimai gali būti atskiromis kraujosruvomis arba apimti visą gyvūno kūną. Progresuojant odos pažeidimams, paprastai atsiranda maži burbuliukai užpildyti pusiau skaidriu skysčiu, šviesiai pilkos, geltonos arba rausvos spalvos. Prapjovus burbuliukus jie išsileidžia. Negydant pažeistų vietų oda pradeda nekrozuotis, dėl to ant pilvo atsiranda purvinai rudos dėmės, netaisyklingų formų, turinčių tendenciją gleivėtis. Užleistais atvejais, per 2-3 mėnesius liga pereina į sepsį arba nekrozuoti plotai išplinta po gyvūno vidų, kas iššaukia peritonitą ir mirtį.
Ligos priežastys yra: blogas sanitarinis ir higieninis stovis terariume, didelė drėgmė ir žema temperatūra. Kaip ir kitų ligų atvejais pirmoje ligos stadijoje, ligos gydymas nėra sudėtingas. Paprastai užtenka tik normalizuoti gyvūno laikymo sąlygas (perkeliant juos į didesnį, šiltesnį ir sausesnį terariumą) kad pirmieji simptomai išnyktu. Naudojant tepalus kurių, sudėtyje yra antibiotikų, ypatingai polimiksino V (polisporinas, neosporinas ir kitų), pasveikstama dar greičiau.
Autorius: Marius Urbanavičius
Naudota literatūra:
1) Dr. Grudin www.oceananimalclinic.com/snakeinj/snakeinj.jhtm
2) Mardi Snipes http://www.coastalreptiles.com/pope2.jpg
3) Melissa Kaplan'shttp://www.anapsid.org/handlingreptiles.html
4) Phil Stuart http://www.albinoburmese.com/bacteria.htm
5) Corson Hirschfeld http://www.corsonh.com/pages/news/rattlesnaketube.htm
6) Adam Britton http://crocodilian.com/crocfaq/faq-6.html
8) Dean astill – Dunseith ir Samantha Hanny, Seminaras apie roplių laikymą, 2004
9) Andy C. Highfield http://www.tortoisetrust.org/articles/tropical.html
10) „knyga racionov, ocnobnye normi kormlenye žyvotnyx, mackovskva zooparka“, Moskva 2000
11) S.V. Kudryavtsev http://www.zoo.ru/moscow/e_38.htm
12) BowTie www.veterinarypracticenews.com
13) Jim Kadera http://www.ahc.umn.edu/rar/MNAALAS/Snakes.html
14) BowTie www.veterinarypracticenews.com
15) D.B.Vasiliev „Čerėpaxy coderžanyja bolezny y lečenyja“ 2003,“Akbarium“190pusl.
16) http://www.klsnet.com/sicksnake.html
17) Mark Perkins http://www.moreptiles.com/health%20concerns.htm
18) Mark Perkins http://www.moreptiles.com/feeding.htm
19) Exotic animal formulary, James W.Carpenter.2000
20) http://www.zoon.lt/ter_ligos.htm
21) Tess Cook http://www.chelonia.org/Articles/Terrapene_Ear_Infection.htm
22)“Biomedical and surgical aspects of captive husbandry“ volume II, Fredric L.Frye, Malabar, Florida,1991m
23) Massachusetts Turtle Rescue www.turtlerescues.com
24) Massachusetts Turtle Rescue http://www.turtlerescues.com/vitamin_a.htm
25) http://www.zoon.lt/ter_ligos.htm
26) Corson Hirschfeld http://www.corsonh.com/images/news/photos/thumbnails/snake-news-tube.gif
27) http://www.snakegetters.com/demo/tube/tube-grip.jpg
28)http://www.herpshop.com.au/pictures/hs_HandlingTongsFold.jpg
29)Race Foster & Marty Smithwww.drsfostersmith.com/images/Categoryimages/largefeatured /1_230939.jpg
30) http://www.reptilesafari.org/picpage/page6.htm
31) Siar Anthranir http://home.att.net/~crinaustin/Snake2.htm
32) http://www.reptilesafari.org/picpage/page19.htm
33) J.Appell http://www.greenigsociety.org/jpg/handling1.jpg
34) http://ocw.tufts.edu/courses/5/content/215709
35) http://www.kustem.edu.my/seatru/news/nst121099/chan.gif
36) http://www.chicagoherp.org/herps/pics/turtle/xMtemmi1.jpg
37)http://img.photobucket.com/albums/v134/Indianaherp/Turtles%20and%20Tortoises/holdingsnapper3.jpg
38) www.crocodilehunter.com.au/crocodile_hunter/trapping.html
39) M.Urbanavičiaus nuotraukos
40) www.vet.uga.edu/.../ gastrointestinal.php
41) V.Šimkevičienė,O.Ruškėnas Laboratorinių gyvūnų mokslo pagrindai. Vilnius 2001. 158p.
kiek pamenu, tai nuo 2006 metų gyvuoja. 
